Kiek kalbų moki, tiek kartų esu žmogus, – sako čekų patarlė. Daugiakalbystė yra didelis pranašumas ne tik darbo rinkoje, bet ir kelionėse, kultūrų pažinime. Informacinės technologijos ir įvairios pažangios komunikacijos priemonės, socialiniai tinklai suteikia galimybes bendrauti, greičiau rasti informaciją ir mokytis visko, ko tik panorėsime tiesiog čia ir dabar, o taip pat ir mokytis anglų kalbos savarankiškai. Mes jau negalvojame, kad mokantis kalbos yra būtina turėti mokytoją šalia, kuris ištars sunkesnį garsą, pataisys, paaiškins, nes beveik visas mokytojo funkcijas gali pakeisti ar imituoti kiti įrankiai ar technologijos. Žmogiškas ryšys ir mokymasis su mokytoju, be abejonės, negali būti visiškai pakeistas, bet mokytis savarankiškai galima sėkmingai, jei turi noro, laiko ir laikaisi strategijos. Apie tai ir yra šis įrašas. Dauguma čia pateikiamų patarimų tinks ir mokantis bet kurios kitos kalbos ar kitų įgūdžių.
Nuo ko pradėti mokytis anglų kalbos savarankiškai
Jei skaitote šį puslapį, tikriausiai jau esate nusprendę mokytis kalbos savarankiškai ir turite tikslą kalbą išmokti be mokytojo. Išsikėlus tikslą išmokti užsienio kalbą, reikia žinoti ir apgalvoti daug dalykų. Čia apžvelgiami keli žingsniai, kurie yra itin svarbūs mokymosi pradžioje:
1 žingsnis – įsivertinti ir išsikelti tikslą
Kaip Joseph O‘Connor savo knygoje „Coaching with NLP“ apibūdina: Tikslas, tai svajonė su kojomis. [1] Norint, kad svajonė išmokti kalbą taptų realybe, turime šiai svajonei suteikti „kojas“, t.y. nubrėžti tikslią datą, kada norime tikslą pasiekti ir kaip žinosime, kad kalbą jau mokame, kas mums tai rodys. Tikslas turi būti konkretus, su data, įveikiamas, aiškus ir tiklus.
2 žingsnis – pasitikrinti kalbos lygį
Pradedant mokytis anglų kalbos savarankiškai svarbu žinoti ne tik kur norime nueiti, bet ir kurioje vietoje startuojame, kokiame lygyje esame, kiek žinių turime. Gali pasirodyti, kad lygių skirstymas į A, B, C yra labai paprastas, nes tai tik trys raidės ir skaičiai 1 ir 2, tačiau turime suprasti, kad nuo A iki B kelias yra tolimas.
Kalbų žinojimo lygiai yra apibrėžiami Bendruosiuose Europos kalbų metmenyse į A1, A2, B1, B2, C1 ir C2. [2]
Tik tiksliai žinant savo lygį, galima pasirinkti tinkamą medžiagą, vadovėlius ir priemones. Lygį pasitikrinti galima internetinio testo pagalba arba atlikti jį su mokytoju. Kalbos lygių paaiškinimai ir įsivertinimo lentelės pateikiamos ČIA.
Anglų kalbos lygio įsivertinimas ČIA.
Kalbos lygių paaiškinimai
Lentelė parengta pagal europass.lt puslapyje pateiktus aprašymus.
3 žingsnis – susidaryti mokymosi planą
| A1 lygis | A2 lygis | B1 lygis |
| Gebu suprasti žinomus žodžius ir pačias bendriausias frazes apie save, šeimą bei artimiausią aplinką, jeigu žmonės kalba lėtai ir aiškiai, labai paprastais sakiniais. Gebu bendrauti paprasta kalba, jeigu pašnekovas pasirengęs pakartoti ar perfrazuoti, pasakyti lėčiau ir padėti suformuluoti mintį. Gebu klausti ir atsakyti į paprastus klausimus apie būtiniausius poreikius arba gerai žinomus dalykus. Gebu pasakyti keletą paprastų frazių ir sakinių apibūdindama(s) savo šeimą ir kitus žmones, gyvenimo sąlygas, savo išsilavinimą ir dabartinį arba buvusį darbą. Gebu rašyti trumpas, paprastas pastabas ar žinutes. Gebu parašyti labai paprastą asmeninį laišką. | Suprantu frazes ir dažniausiai vartojamus žodžius, paprastą informaciją apie asmenį ir šeimą, apsipirkimą, gyvenamąją vietą, įsidarbinimą. Suprantu trumpų, aiškių ir paprastų žinučių bei skelbimų prasmę. Gebu skaityti labai trumpus paprastus tekstus, rasti specifinę, nuspėjamą informaciją kasdieniuose tekstuose. Galiu bendrauti atlikdama(s) įprastines nesudėtingas užduotis, kai reikia tiesiogiai pasikeisti informacija gerai žinomomis temomis. Gebu kalbėti trumpais sakiniais buitinėmis temomis, nors ne visada suprantu tiek, kad galėčiau palaikyti pokalbį. Gebu parašyti paprastą tekstą ar į nustatytos formos dokumentus įrašyti paprastą informaciją. | Suprantu esmę, kai aiškiai kalbama bendrine kalba gerai žinomomis temomis, kuriomis tenka bendrauti darbe, mokykloje, poilsiaujant, suprantu radijo ir televizijos laidas apie kasdienius dalykus, kai kalbėjimo tempas palyginti lėtas, o tarimas aiškus. Gebu suprasti tekstus, kuriuose daug dažnai vartojamų žodžių ir gramatikos formų bei konstrukcijų, susijusių su kasdieniu gyvenimu ar darbu. Gebu bendrauti daugelyje situacijų, nepasirengęs įsitraukti į pokalbį žinomomis, mane dominančiomis arba kasdienio gyvenimo temomis, trumpai pateikti nuomonių ir planų priežastis bei paaiškinimus, pasakoti arba atpasakoti knygos ar filmo siužetą, išreikšti savo požiūrį. Gebu parašyti paprastą rišlų tekstą gerai žinomomis ar mane dominančiomis temomis, asmeninius laiškus, apibūdinti patirtį ir įspūdžius. |
| B2 lygis | C1 lygis | C2 lygis |
| Suprantu išplėtotą kalbą ir paskaitas, jeigu tema neblogai žinoma. Gebu suprasti didumą TV žinių ir laidų apie kasdienius dalykus, filmus bendrine kalba. Gebu skaityti straipsnius ir pranešimus, kuriuose keliamos šiuolaikinės problemos, reiškiamas tam tikras rašytojo požiūris ir nuomonė, suprantu šiuolaikinę prozą. Gebu gana laisvai ir spontaniškai bendrauti, todėl galiu normaliai bendrauti, aktyviai dalyvauti diskusijose, pateikti ir pagrįsti savo nuomonę. Gebu parašyti aiškų detalų tekstą daugeliu temų, parašyti rašinį ar ataskaitą ir pateikti duomenis ar priežastis, pagrindžainčias pateiktas mintis. | Suprantu išplėtotą kalbą, net jei jos struktūra nėra visiškai aiški, o ryšiai tik numanomi, bet nepateikiami akivaizdžiai. Gebu be didelių pastangų suprasti televizijos programas ir filmus, ilgus ir sudėtingus informacinius ar grožinės literatūros tekstus, suvokiu stilių skirtumus. Suprantu specialius straipsnius ir ilgesnes technines instrukcijas, net jei jie nesusiję su mano veiklos sritimi. Galiu bendrauti laisvai ir spontaniškai beveik neieškodama(s) posakių, veiksmingai ir lanksčiai vartoti kalbą socialiniais ir profesiniais tikslais. Gebu tiksliai formuluoti idėjas ir nuomones, sumaniai susieti savo ir pašnekovų nuomones, aiškiai apibūdinti sudėtingus reiškinius, pateikti išvadas. Gebu rašyti apie sudėtingus dalykus laiškuose, rašiniuose ir ataskaitose, pabrėžti, mano nuomone, svarbiausius dalykus. Gebu rašyti įvairius tekstus, atsižvelgdama(s) į skaitytoją. | Suprantu bet kokią sakytinės kalbos atmainą, tiek girdimą tiesiogiai, tiek transliuojamą, net kai kalbama natūraliai greitu tempu, jeigu turiu šiek tiek laiko priprasti prie akcento. Gebu lengvai skaityti beveik visų rašytinės kalbos atmainų tekstus: santraukas, struktūriškai ar kalbos atžvilgiu sudėtingus tekstus, vadovėlius, specialybės straipsnius ar grožinės literatūros tekstus. Gebu be pastangų dalyvauti bet kuriame pokalbyje ir diskutuoti gerai vartodama(s) idiomas. Gebu aiškiai ir sklandžiai apibūdinti ar argumentuoti, pasirinkdama(s) stilių. Gebu parašyti aiškų, sklandų tinkamo stiliaus tekstą, sudėtingus tinkamos, logiškos struktūros laiškus, ataskaitas ar straipsnius, aiškiai išdėstydama(s) temą, Gebu rašyti specialybės ar grožinės literatūros tekstų santraukas ir apžvalgas. |
4. žingsnis – pasirinkti priemones mokymuisi
Mokymosi priemonės yra visa tai, ką jūs naudosite mokymosi procese – nuo sąsiuvinio, rašiklių, lapukų, žymeklių, iki kompiuterio, ausinių, telefono. Priemones rinkitės pačias kokybiškiausias, kokias galite sau leisti, nes gražus sąsiuvinis, kokybiškas parkeris ar patogus stalas, tikrai prisidės prie jūsų mokymosi kokybės.
Mokytis bus lengva, jei turėsite tikslų planą, kaip tai darysite, kur mokysitės, kiek laiko tam skirsite. Būtina susirasti patogią vietą mokymuisi, apgalvoti kuris dienos laikas yra produktyviausias, kada galėsite tai daryti be trukdžių. Jei pasirinksite sau tinkamą mokymosi laiką, vietą ir būdą, kalbos mokymasis ilgainiui taps kasdieniu įpročiu. Mokantis savarankiškai kartais kyla iššūkių su temų eiliškumu, žinojimu ką kada ir po ko daryti. Tam, kad temų eiliškumas būtų teisingas, verta pasinaudoti vadovėliais, kuriuose temos išdėstytos rekomenduojama tvarka.
5. Apgalvoti, kaip bus matuojami pasiekimai ir kur gausite pagalbą, jei jos prireiks
Pasidarę planą, apgalvokite, kaip matuosite savo sėkmę ir kaip žinosite, kad esate tinkamame kelyje. Jei išsikėlėte tikslą išmokti anglų kalbą iki tam tikro lygio per du metus, pasidalinkite tą laikotarpį etapais, kuriuose pasižymėta koks lygis turi būti pasiektas ir kaip žinosite, kad jį jau turite, pvz atliksite testą, laikysite egzaminą ir t.t. Taip pat svarbu pagalvoti, kaip tas sėkmes atšvęsite.
Kalbos mokymosi procese jums gali prireikti pagalbos, todėl iš anksto apgalvokite, kur galėtumėte ją gauti. Tai gali būti įvairūs besimokančiųjų forumai, grupės, interneto svetainės. Taip pat galite turėti ir mokytoją, mentorių, kuris pagelbės, kai to prireiks.
6. Pasigirkite, kad mokotės
Šis žingsnis nėra būtinas, bet jis gali padėti nemesti mokymosi, kai pavargsite. Papasakojus artimieseims apie savo tikslą, gausite jų palaikymą, o tuo pačiu negalėsite mesti mokytis arba tai padarysite sunkiau, nes nesinorės, kad jums svarbūs žmonės tai žinotų. Kaip teigia Joseph O‘Connor savo knygoje „Coaching with NLP“: Žmonės labiau bijo pralaimėti, nei trokšta laimėti. [1]
7. Mokymosi laiko skaičiavimas ir supratimas, kad kalbos mokymasis trunka ilgai
Pradedant mokytis dažnai klaidingai galvojame, kad pasimokysiu intensyviai, išmoksiu ir pasidėsiu knygas į šalį. Tačiau nustojus mokytis ir kalbos nenaudojant, ji greit pasimiršta. Vien lygio palaikymui yra būtina mokytis bent vieną valandą per savaitę.
O kiek gi laiko reikia mokytis ir per kiek laiko išmokstama kalba? Mokymosi greitis priklauso nuo amžiaus ir motyvacijos, nuo kalbos sudėtingumo ir jos panašumo į gimtąją, nuo kitų mokamų kalbų, turimų žinių, išsilavinimo, gyvenamosios aplinkos, mokymosi būdo, įdėto darbo ir kitų faktorių. Svarbu yra į mokymosi laiką neįskaičiuoti laiko, kai iš tikrųjų nesimokome. Kartais besimokantieji sako, kad mokosi metų metais, tačiau kalbos neišmoksta. Jų paprašius detaliai papasakoti, kaip buvo mokomasi, paaiškėja, kad į mokymosi laiką buvo įskaičiuojamos ir atostogos, ir praleistos pamokos, ir filmų žiūrėjimas ar dainų klausymas. Vis gi, mokymusi reikia laikyti veiklą, kai mes mokomės sąmoningai ir aktyviai, o tam, kad visada žinotume, kiek laiko jau mokomės, rekomenduoju vesti mokymosi laiko apskaitą tiesiog Excel faile. Intereneto svetainėje www.cambridgeenglish.org yra nurodomas apytikslis mokymosi valandų skaičius tam tikram lygiui pasiekti mokantis su mokytoju ir jis apytiksliai yra 200 valandų vienam lygiui. [3] Pagal tai galime orientuotis, kiek mokysimės, kad pasiektume tą lygį, kurio norime, tik, žinoma, mokantis savarankiškai tą laiką turime padauginti, nes ir informacijos paieška, ir atsakymų suradimas, medžiagos pasiruošimas ir kita užtruks ilgiau.
Mokymosi laiko skaičiavimas
Kartais mes mokymosi laikui priskaičiuojame laiką, kai žiūrime filmą, skaitome knygą, o gal tiesiog tik galvojame, kad mokomės. Svarbu suprasti, kas yra mokymasis ir nelaikyti mokymusi bet kokios veiklos. Tenka girdėti, kad žmonės sako, kad mokosi kalbą visą gyvenimą, bet vis jos neišmoksta. Tačiau, kai pasitikslini, pamatai, kad mokytasi buvo ne tiek ir daug, kad buvo metų petraukos, o kai kas tiesiog buvimą Anglijoje laiko mokymusi. Tai susitarkime, kad mokymasis yra aktyvi protinė veikla, kai mes sėdime prie mokomosios medžiagos ar praktikuojamės, neįskaitant į tą laiką pertraukų, kursų laukimo, vasaros atostogų ir panašiai. Kad būtų lengviau apskaičiuoti mokymosi laiką, žemiau pateikiu Excel formą jūsų mokymosi laiko apskaitai, kur jums tiesiog tereikia suvesti mokymosi laiką, kiek tai bebūtų, ar valanda, ar 15 minučių, sąžiningai. Forma automatiškai suskaičiuos tikslų mokymosi laiką ir pamatysite, kad mokymuisi skyrėte ne tiek ir daug, o kartu atsiras tikėjimas, kad tikrai mokotės ne beprasmiškai ir ne visą gyvenimą. Tiesą apie mokymąsi žinoti tikrai reikia.
8. Gramatikos svarba
Gramatika – tai taisyklės, kurios parodo kaip žodžiai yra derinami, dėliojami ir kaitomi, kad atskleistume jų reikšmę, taip gramatiką apibūdina Michael Swan savo knygoje „Practical English Usage“. [4] Kai kam vien išgirdus žodį „gramatika“ plaukai pasišiausia, tačiau ar kalbą galima išmokti be gramatikos? Tikriausiai taip, jei esate gimę anglakalbių šeimoje ar esate vaikas, kuris nuo mažens buvote apsuptas tos kalbos. Visais kitais atvejais kalbai išmokti reikia gramatikos. O ar galima kalbėti be gramatikos? Atsakymui į šį klausimą pateiksiu pavyzdį. Įsivaizduokime, kad kažkas, kas nėra vairuotojas, gauna sunkvežimį ir užduotį su juo nuvykti į Vokietiją, o tam, kad kelionė pavyktų, yra įteikiama kelių eismo taisyklių knygelė. Atrodytų, juk viskas, ko reikia yra duota, tačiau akivaizdu, kad nuvykti į reikiamą tašką bus beveik neįmanoma. Panašiai ir su kalbėjimu be gramatikos – tai lyg kelionė be taisyklių, kur mes tiesiog vairuojame žiūrėdami, ką daro kiti ir bandome pataikyti, atspėti reikiamą manevrą.
Neretai yra manoma, kad mokant daug žodžių, kalbėti pavyks puikiai, bet iš tiesų, kalbėti pavyks tik tada, kai žinosime, kaip tuos žodžius sudėlioti, galime jų mokėti ir mažiau. Jei žodžiai yra plytos, tai gramatika yra cementas, be kurio mes tiesiog negalėsime tų žodžių sujungti į reikšmingus sakinius.
Svarbu suvokti, kad gramatikos yra mokomasi ne tam, kad galėtume pasakyti, kad mokame gramatiką, o tam, kad galėtume naudoti kalbą ir save išreikšti. Reabilituokime gramatiką, kurios dauguma nemėgsta, pažvelkime į ją, kaip į būtiną kalbos komponentą, nebijokime jos net ir mokydamiesi savarankiškai, stenkimės ją ne išmokti, bet suprasti. Kai suprasime kaip ir kodėl, išmoksime lengvai ir visam laikui.
Jau sutarėm, kad gramatika yra būtina, tad imkimės jos. Pirmiausia susidėliokime planą, kurias temas mokysimės pirmiausia. Tai padaryti mums padės eiliškumas gramatikos vadovėliuose. Svarbu yra mokytis iš to, kuris yra aiškus, atitinka jūsų kalbos lygį, o mokydamiesi jūs ne šokinėjate nuo temos prie temos, bet darote viską nuosekliai. Čia pateikiu vadovėlius, kuriais naudotis rekomenduoju, bet gali būti ir kiti vadovėliai.
„Practical English Grammar: Exercises 1 and 2” (dvi knygos), A. J. Thomson A. V. Martinet „A Practical English Grammar” (gramatikos taisyklės), Raymond Murphy „English Grammar in Use” (visa serija pagal lygius), Michael McCarthy, Felicity O’Dell „English Vocabulary in Use” (taip pat visa serija pagal lygius), dar yra tos pačios serijos knygos „English Phrasal Verbs in Use, „English Idioms in Use”
9. Žodyno mokymasis
Be gramatikos labai mažai gali būti pasakyta ar perteikta, be žodyno – niekas negali būti pasakyta, – taip žodyno svarbą apibūdino lingvistas David Wilkins, kurį savo knygoje „How to Teach Vocabulary“ cituoja Scott Thornbury. [5] Žodyno mokėjimo svarba yra nediskutuotina ir su tuo sutiks kiekvienas, kuris mokosi, mokėsi ar ketina mokytis kalbos. Tiesą sakant, manau, kad su tuo taip pat sutiks ir tie, kurie moka vieną kalbą ir kitos mokytis neketina, nes visi žino, kad kasdien pasako tūkstančius žodžių. Taigi juos mokėti reikia.
Galime ginčytis dėl to, kiek tūkstančių žodžių mokėti, kad galėtume susikalbėti. Tam pateiksiu pavyzdį, kad maždaug 3 metų vaikas moka apie 300-400 žodžių, o tokio amžiaus vaiką mes galime puikiai suprasti ir susikalbėti. Tačiau žinoma, kad jūsų tikslas yra kalbėti daugiau, nei trimetis, tad pasistengti teks.
Ką reiškia mokėti žodį?
Tikriausiai esate buvę situacijoje arba girdėję tai sakant kitus, kad suprantu angliškai, kai skaitau, kai kažkas man sako kažką, bet pasakyt pats negaliu. Tokiais atvejais savo studentams pasiūlau atlikti tokį mini patikrinimą – atsivertus žinomą knygą, tai gali būti ir pagal kalbos žinojimo lygį skaitoma adaptuota knyga, perskaityti pastraipą ir ją išsiversti į lietuvių kalbą, versti atidžiai, užrašant vertimą kaip įmanoma tiksliau. Tada knygą užversti ir pabandyti viską išversti vėl atgal į anglų kalbą. Pamatysite, kad tą pačią teksto dalį, kurią be vargo supratote skaitydami, pasakyti angliškai bus sunkiau. Taip nutinka todėl, kad kai mes matome žodžius, mes žinome jų reikšmę, vadinasi, mes juo tiesiog atpažįstame ir suprantame tekstą, tačiau kai juos mums reikia pavartoti patiems, susirasti savo galvoje ir pasakyti, dažnai tas žodis lyg kažkur pasislepia ir reikia arba ilgiau pagalvoti, kol mes jį atsiminsime, arba visai neatsimename.
Taigi, ką reiškia žodį žinoti? Mažų mažiausiai, kad žodį žinotume, mes turime suprasti jo reikšmę, atskirti kokia kalbos dalis tai yra ir mokėti jį ištarti ar atpažinti girdėdami.
Mokytis žodyną galima temomis, skaitant, klausant dainų ar žiūrint filmų, naudojant įvairias mobiliąsias programėles ar paruoštus žodžių rinkinius. Vienos populiariausių programėlių: Duolingo, Vocab1, Memrise, WordUp, Vocabulary.com, VocabMagic ir daugelis kitų. Kaip žinoti, kuri programėlė tiks geriausiai, tai tiesiog bandyti.
Geras būdas mokys žodžius yra skaitymas. Skaityti galima savo malonumui, kai svarbiausia yra suprasti prasmę, tačiau galima skaityti ir žodžių mokymosi tikslu, tuo atveju svarbu visus nežinomus žodžius išsiversti ir užsirašyti jums reikiamus. Dažnai besimokantieji klausia, o kaip gi žinoti, kurio žodžio prisireiks. Rašytis į žodyną visų žodžių tikrai nereikia, tačiau užsirašyti rekomenduoju tuos, kurie pajaučiat, kad bus reikalingi, tuos, kurių nežinote, taip pat tuos, kuriuos galvojate, kad žinote, bet pamirštate. Užsirašant žodžius svarbu pasižymėti jų tarimą, reikšmę, pasidomėti sinonimais ir antonimais, pagalvoti pavyzdžių ar žodžių junginių su šiais žodžiais. Rašytis žodžius galima į jums patogaus dydžio užrašų knygelė ar sąsiuvį, kuris visada būtų šalia. Jo prireiks ne tik rašantis žodžius, bet ir kai norėsite žodžių pasimokyti. Jei žodyno nevesite, tiesiog nežinosite kokius žodžius jums pravartu mokytis. Žodyną rekomenduoju vesti tokiu principu – naujas žodis, tarimas (jei reikia), vertimas, prirašyta to žodžio eilutė. Dalinuosi pavyzdžiu paveikslėlyje.
Kaip mokytis žodžius ir kaip jų rasti pateikiu pavyzdžių vaizdo įrašuose:
Kaip naudotis žodynu ieškant žodžių.
Kaip mokytis žodžius pagal temas.
10. Tarimas
Dar neseniai atrodė, kad mokytis tarimo be mokytojo yra neįmanoma, tačiau dabartinės technologijos leidžia tai padaryti lengvai. Beveik visi interneto žodynai, mobiliosios programėlės turi tarimo funkciją, o vartotojas gali ją pasileisti tiek kartų, kiek jam reikia ir kartoti. Labai naudinga praktika yra skaityti garsiai ir įsirašyti savo skaitymą į audio. Taip yra ne tik praktikuojamas tarimas, lavinami kalbos padargai, bet ir nugalima baimė kalbėti, gėdos jausmas, kad ištarsime ne taip. Įrašytą audio paklausius, dažnai pats besimokantįsis išgirsta, kur ištarė klaidingai ir visada gali užduotį pakartoti dar kartą. Jei norite tarimo taisyklių, štai jums paruoštukė.
Tarimo taisyklės [6]
Klausymas
Pusė mūsų komunikavimo laiko bet kurioje kalboje užims klausymas to, ką mums sako. Išgirsti ir suprasti, ką sako pašnekovas – nemažiau svarbu už gebėjimą kalbėti. O tam, kad galėtume girdėti ir suprasti, turime daug klausytis. Klausytis galima audio knygų, įrašytų pokalbių, radijo stočių, dainų ir kitos medžiagos, kurią tik pasirenkame patys pagal savo lygį. Kai klausantis suprasti sunku, visada pravartu turėti tekstą, kurį klausomės, išsiversti žodžius, kurių nesuprantame ir klausytis pakartotinai. Dažna audio pragrama ar svetainė turi galimybę pagreitinti ar palėtinti mūsų klausomą medžiagą. Pavyzdžiui Youtube video ar TED galima palėtinti pasirinkus nustatymų ženklą. Taip pat dauguma svetainių ir programų yra galimybė pasileisti subtitrus, atsidaryti visą klausomą tekstą.
Skaitymas
Skaitymas angliškai yra taip pat svarbi mokymosi dalis. Skaityti mokantis galima savo malonumui arba grynai mokymosi tikslais. Tuo atveju patartina rinktis sunkesnį tekstą ar knygą, gilintis į žodyną, rašytis žodžius, paieškoti jiems sinonimų ar antonimų, pasigilinti į gramatines struktūras, laikus, artikelius, prielinksnius, frazes ir panašiai.
Tarimo praktikai, jūsų kalbos padargų treniravimui, o taip pat, kad patys girdėtumėte savo tarimą, labai svarbu skaityto garsiai. Galima ir įrašyti audio, kad galėtumėte paklausyti. Kai skaitote ir sutinkate žodį, kurį jums sunku ištarti, jokiu būdu jo „nesuveblenkite” bet kaip, o nueikite į žodyną, paklausykite teisingą tarimą, pakartokite jį kelis kartus ir tada jau skaitykite visą sakinį knygoje, stengdamiesi išjausti viską, ką tariate, kad tariami garsai būtų kiek įmanom tikslesni. Tuo atveju, kai skaityti garsiai neturite galimybės, skaitykite tyliai, bet judindami kalbos organus ir pilnai ištardami žodžius, o ne mintyse. Kaip sakoma, niekas dar neišmoko plaukti braidydamas, tad ir kalbėti ar tarti niekas neišmoks skaitydamas mintyse.
Nuorodos savarankiškam mokymuisi
Motyvacija
Motyvacija mokytis anglų kalbos savarankiškai ir nesustoti yra svarbus veiksnys, o ypač jos prireikia, kai mokomasi savarankiškai. Ar mokytis, ar nesimokyti, sprendimas – Jūsų. Joks mokytojas, joks kitas žmogus negali jūsų „užmotyvuoti”, „užnorinti” mokytis, kaip negali ir už jus mokytis ar išmokti. Motyvacija yra kur kas daugiau, nei pasakymas, kad tu gali, tu varyk, viskas bus gerai. Motyvacija yra jausmas, energija, jėga, aistra mokytis, kuri kyla jūsų viduje. Kad ta aistra būtų stipri ir jus palaikytų visame mokymosi kelyje, turite žinoti, kodėl mokotės, kodėl jums tai yra svarbu ir ką jums tai duos.
Kai žmonės sako, kad mokausi, kad gaučiau darbą, keliaučiau ir panašiai, jie vardina tik priežastis, kodėl jiem reikia kalbos, bet tai nėra motyvacija. Motyvacija yra giliau, kai randi sau atsakymą, o kodėl tu nori keliauti ar gauti darbą, ką tai tau duos? Kai juos sau užduosite, kai rasite atsakymus, jie gali Jus nustebinti. Galbūt tai bus pasitikėjimas savimi, gal laisvė, gal saviraiška, gal tiesiog paprastas džiaugsmas kalbėti kita kalba.
Dažnai galvojame, o jau koks laimingas/-a būsiu, kai išmoksiu kalbą. Kadangi kalbos mokymasis yra ilgas kelias, jūs negalėsite laukti to išmokimo apdovanojimo metų metais. O kas žino, kai kalbą išmoksite, gal pagalvosite, kad tai visai nėra taip, kaip tikėjotės? Gal pasiekę tikslą, juo pasidžiaugsite trumpai ir kelsite naują, dar ambicingesnį tikslą. Šiame ilgame mokymosi kelyje svarbu jaustis laimingu/-a. Todėl susidarykite planą ir susiplanuokite, kokias pergales kelyje atšvęsite. Galbūt tai bus išlaikytas egzaminas, galbūt perskaityta knyga, kažką tokio, kad tikrai žinotumėt, kad siekėt ir pasiekėt ir kas jums bus tas ženklas, kad tikslas pasiektas.
O ką daryti, kai kelyje noras mokytis sumažės ir norėsis viską mesti? Šioje situacijoje rekomenduoju atlikti pratimą. Paimkite lapą, padalinkite jį į 4 dalis. Užsirašykite ant kiekvieno po sakinį iš šių:
Kas geriausio nutiks, jei aš mokysiuos anglų kalbos?
Kas blogiausio nutiks, jei aš mokysiuos anglų kalbos?
Kas blogiausio nutiks, jei aš nesimokysiuos anglų kalbos?
Kas geriausio nutiks, jei aš nesimokysiu anglų kalbos?
Tuomet surašykite visas priežastis, kiek tik sugalvosite. Sprendimas po jų tikrai bus. Jei paaiškės, kad mokytis jums geriausiai ir jūs tą kelią renkatės, ieškokite, kaip jį padaryti malonesniu, įdomesniu, galbūt susiraskite kitą mokymosi būdą, medžiagą. Tiesiog klausykite savęs. O jei atsakymas ir pasirinkimas bus viską mesti, tai bent jau žinosite, kad padarėte tai sąmoningai ir be graužties imkitės veiklos, kuri jums yra prasminga. Juk tai, ko reikia kitiems, nebūtinai reikia jums. Svarbiausia, kad visi būtume laimingi.
Mokytis ir išmokti kalbą gali visi. Tam tereikia noro, tikslo, plano ir priemonių. Žinoma, tam reikia laiko, pastangų, kantrybės. Kalbos mokymasis nėra stebuklas. Milijonai žmonių jos išmoko, todėl nėra priežasties, kodėl to negalėtumėte padaryti Jūs. Tam tereikia į kalbą pažvelgti paprasčiau ir imtis veiksmų. Atsiminkite, kad visada geriau vienas mažas žingsnis, nei stovėjimas vietoje!
Naudota literatūra
- Joseph O‘Connor, Andrea Lages „Coaching with NLP“, 2004 m.
- Europos kalbų įsivertinimo lentelės.
- Mokymosi valandos pagal Cambridge.
- Michael Swan savo knygoje „Practical English Usage“, 2016 m.
- Scott Thornbury „How to Teach Vocabulary“, 2002 m.
- Nijolė Šeikienė. BEGINNER’S STUDY KIT -2
- BBC Learning English.
Parengė: Virginija Ros Garcia
Jei norite mokytis kartu su manimi, kviečiu į mokymus.